Išskirtinių automobilių gabenimas
Automobilių pervežimas atviru automobilvežiu
Automobilių pervežimas uždaru automobilvežiu
Komercinio transporto servisas
Logistikos centras
Saab“ plastikinė dovana amerikiečiams – „Sonett III“.
„Kurbads“ bendradarbiaudami su Normundu Avotiniu, tęsia straipsnių ciklą apie išskirtinius retro ir sportinius automobilius.
AB „Saab Automobile“ arba tiesiog „Saab“ amžinai išliks mūsų atmintyje kaip novatoriškų, neįprastų ir išvaizdžių automobilių gamintojas. Ieškodamas naujų nišinių rinkų, „Saab“ kažkada sukūrė ne vieną prototipą, tačiau „Sonett“ užima ypatingą vietą Švedijos kompanijos biografijoje. Sportiškas, ryškus siluetas itin skiriasi nuo kitų „Saab“ gaminių ir, žinoma, su tam tikromis išlygomis, šiandien vis dar atrodo moderniai. Nors išlygų, kaip švediškam automobiliui, juo labiau „Saab“, netrūksta, pavyzdžiui, vietoj „must have“ galinių varančiųjų ratų „Sonett“ turi priekinius varančiuosius, vietoj variklio dangčio yra tik stiklo pluošto liukas, vietoj įprastų žibintų yra pakeliami, kuriuos norint pakelti, tenka patraukti mechaninį švaistiklį.
Pamirškite apie Šekspyrą!
„Saab Sonett“ pavadinimo kilmė yra tokia pat unikali kaip ir pats automobilis. Pamirškite poeziją ir Šekspyro sonetus – automobilio pavadinimas proziškai sudarytas iš švediškos frazės Så nätt den är arba „koks (ganėtinai) gražus jis yra“, o tiksliau – „jis yra toks gražus“. Pirmasis „Sonett“ buvo daugiau nei gražus – jis buvo unikalus! Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje entuziastų pora pašiūrėje, netoli „Saab“ gamyklos, Trolhetane, sukūrė aviacijoje įprastai pasitelkiamos aptakios formos lengvojo lenktyninio rodsterio prototipą su stiklo pluošto korpusu ir trijų cilindrų dvitakčiu varikliu. Nepaisant nedidelės galios (apie 59 AG) ir nedidelio projekto biudžeto (75 000 kronų), tik 600 kg sveriantis rodsteris sugebėjo pasiekti 190 km/h greitį. „Sonett I“ pranašavo šviesią ateitį automobilių sporte. Tačiau techniniai nuostatai staiga pasikeitė ir vietoj planuotų 2000 rodsterių nuo 1955 m. iki 1957 m. buvo pagaminti tik šeši. Pirmasis „Sonett“ šiandien yra itin retas automobilis.
3 cilindrų keitimas į V4
Visiškai tikėtina, kad tuo „Sonett“ istorija būtų ir pasibaigusi, jei ne šeštojo dešimtmečio pradžioje du vienas su kitu jokių ryšių neturintys vyrai – automobilių ir lėktuvų iliustratorius Bjornas Karlstromas (Björn Karlström) ir Masačusetso technologijų instituto inžinierius Valteris Kernas (Walter Kern) – nebūtų pasiūlę sukurti dvivietį „Saab“ rodsterį su dabartinio modelio detalėmis. Buvo pasirinktas vienas iš dviejų pirminių prototipų ir 1966 metais mažomis partijomis pradėtas gaminti „Sonett II“. Tiesą sakant, jie buvo itin maži ir, kai buvo pagaminti pirmieji 258 automobiliai, paaiškėjo – 841 kubinio centimetro dvitaktis variklis nebeatitinka JAV išmetamųjų teršalų normų. Deja, pagrindinė „Sonett“ rinka buvo būtent Amerika, mat praėjusio amžiaus viduryje beveik kiekvienas Europos automobilių gamintojas, galintis pagaminti nedidelį sportinį automobilį, varžėsi tarpusavyje. Kaip žinoma, Didžiosios Britanijos kompanijos didesnės sėkmės susilaukė už vandenyno, todėl kelių Švedijos akcinių bendrovių produktas atrodė pakankamai egzotiškas – jis nebuvo sukurtas, tarkime, Austin-Healey.
Kai jau atrodė, kad į siaurą „Sonett“ variklių skyrių nieko kito įvilioti nebeįmanoma, iš Vokietijos atkeliavo sprendimas. Dvitaktis „Sonett II“ variklis buvo pakeistas į 1,5 litro V4 variklį iš Europos „Ford Taunus“, taip atsirado „Sonett V4“. Iki 1969 metų buvo išleista 1610 tokių automobilių – tai yra garbingas pasiekimas tokiam nepaprastam automobiliui. Kad ir kaip būtų keista, vienas kertinių „Sonett V4“ sėkmės akmenų buvo keleivių saugumas. Mažasis rodsteris turėjo trijų taškų saugos diržus, aukštus atlošus su apsaugos nuo atatrankos funkcija, saugos lankus ir pan. Techniškai „Sonett V4“ taip pat nebuvo panašus į „vakarykštę“ konstrukciją. Pavyzdžiui, automobilis turėjo neįprastos konstrukcijos sankabą, kuri išsijungdavo automatiškai, kai tik būdavo atleidžiamas akceleratoriaus pedalas. Ar tai neprimena moderniausios automobilių „coasting“ funkcijos?
… ir atleiskite už tuos bamperius.
„Sonett“ atnaujinimas, numatytas 1970 m., mus įsodina į 1973 m. žalią itališką automobilį su negražiais bamperiais. Jie jokiu būdu nėra dizainerių kaltė – tokie bamperiai atsirado dėl 1972 metais JAV pasikeitusių taisyklių. Reikalavimas sumontuoti automobiliuose pakeltus bamperius, kurie apsaugotų nuo susidūrimų važiuojant mažu greičiu, sugadino ne vieno gražaus europietiško automobilio išvaizdą. Vis dėlto paties „Sonett“ automobilio bamperiai sugadinti nesugebėjo. Kad atitiktų jaunų amerikiečių skonį, pavarų svirtis nuo vairo kolonėlės buvo perkelta ant grindų, be to, pirmą kartą pasirodė anksčiau „Sonett“ nematytas dalykas – oro kondicionierius. Siekiant sumažinti gamybos sąnaudas, elegantiškai išlenktas galinis langas buvo pakeistas paprastesniu, tačiau svarbiausias optimizavimo objektas – variklio dangtis. Kadangi dizaineriai norėjo atsikratyti lemputės / išgaubimo ankstesniame „Sonett“ variklio dangtyje, jis faktiškai buvo suniveliuotas iki plastikinio liuko. Dėl to rimtesnio variklio remonto atveju tekdavo išardyti visą priekį. Iki šiol išskirtinis V4 varikliui būdingas traškėjimo garsas išskiria „Sonett“ iš panašių to meto lengvųjų sportinių automobilių.
\
Pabaiga
Nežinia, kaip būtų su „Sonett“ karjera ir ateitimi, jei ne 1973 m. ištikusi naftos krizė. Paskutinius trejus ar ketverius metus „Saab“ rodsteriui montavo padidinto darbinio tūrio V4 variklius (1,7 litro). Tokį variklį turi ir „Kurbads“ gabenamas automobilis, tačiau jis yra ypatingas dėl kitos priežasties. Skirtingai nuo daugelio naujausių „Sonett“ leidimų, šis vis dar turi medines, o ne vinilines palanges. Anksčiau net prietaisų skydelis „Sonett“ buvo pagamintas iš medžio. Galbūt čia yra vietos poezijai?
Dėl emisijos variklio galia nepasikeitė. 65 arklio galios leidžia 880 kg sveriančiai transporto priemonei pasiekti maksimalų 165 km/h greitį ir įsibėgėti iki 100 km/h greičiau nei per 13 sekundžių. Jei galios būtų daugiau, „Sonett“ tikriausiai būtų sunkiau valdyti. Iš 8368 pagamintų „Sonett III“ laikotarpiu nuo 1970 m. iki 1974 m. beveik 2500 pasiekė JAV. Sprendžiant iš VIN plokštelės, šis egzempliorius taip pat buvo „eksporto modelis“. Nors pastaraisiais metais susidomėjimas „Sonett III“ išaugo, šis „Saab“ nėra kolekcininkų ir entuziastų akiratyje, todėl yra palyginti nebrangus. Puikios būklės automobilį galima rasti už 25 000 eurų, o žaliavos restauravimui gali kainuoti iki penkių kartų mažiau. Dėl aplinkybių sutapimo ir „neteisingos“ pavaros „Sonett III“ netapo geidžiama klasika. Vis dėlto, savitas Sergio Cogiola (buvęs „Ghia“) dizainas, egzotiškas V4 variklis ir nerūdijantis kėbulas vieną dieną gali suteikti pridėtinės vertės mažam, drąsiam „Saab“.
